Paveikslas “The Light Beyond The Broken Bridge"

Pro savo kambario langą

matau namą už upės,

tu man šauki be garso,

vien lūpomis.

Tamsi srovė tarp mūsų,

dangus šaltame vandeny

ir tavo langų šviesa

naktimis.

Mes gulime savo lovose,

skirtingose upės pusėse,

galvojame apie mus,

kokie būsime,

jei dar susitiksim kada

žvaigždei nukritus,

jei po nakties dar norėsime

vienas kito.

Ir tik tamsus vanduo

tarp mūsų,

pabundame ir užmiegame

savo pusėje.

Stoviu veidu į tamsą,

į tave atsisukęs,

virš upės ir galvoje -

rūkas.

Paskambink man iš tenai,

net jei tylėsiu,

tolimame krante

mylėsiu.

Ledas žiemos vidury

sujungs krantus tiltais,

galbūt ateisi tada

sušilti.

........