Paveikslas “I'm Bringing The Joy"

Šita diena dar niekuo neypatinga, tokia pat nuobodi, kaip visos, tokia nežymi, kad jos daugiau neprisiminsi. Praeis savaitė, mėnuo, o šiandienos nė nebuvo, sakysi.

Ar daug tokių dienų buvo? Visos, beveik visos.
Gal tik šventės, atostogos, vestuvės, gimtadieniai – tik tos dienos sušvinta truputį ryškiau ir išlieka.
Žiūrinėji nuotraukas ir norėtum vėl atsidurti tenai. Kur širdis plakė smarkiau, kur kažko laukei, dar tikėjai, kad gyvenimas yra nuostabus.

O dabar užversk tą albumą. Užmerk akis ir pagalvok, ką gali padaryti, kad ir šita diena – šita nyki ir apniukusi šiandiena – taptų šviesesnė.

Aš jau žinau.
Susikviesiu draugus, surasiu arba tiesiog išgalvosiu progą: tegu proga bus trečiadienis, dvylika dienų iki pavasario.
Uždegsiu žvakę, užkaisiu arbatos, iškepsiu pyragą, pasipuošiu ir pasikvėpinsiu – ir kai ateis mano draugai, tegu ir nedaug jų ateis, tegu ir vienas – aš pasakysiu jiems, kad pasiilgau, kad man gera kalbėtis ir būti kartu.

Kad gyvenimas yra gražus.
Tarsi pilkų akmenėlių karoliai, o šita diena yra baltas perlas tame pilkame vėriny.

Tai mes tą perlą sukūrėme.