Paveikslas “The Dream Hunter"

Mes sakėme, kad niekados

negaudysim vėjo laukuos -

juk tai beprasmiška,

kad nesvajosim nesąmonių,

mes ir taip gyvenam fantastiškai.

Mes net nežiūrėjom į dangų,

mes dirbome ir neturėjome laiko,

mūsų auksas žibėjo labiau už žvaigždes,

mes visą pasaulį kišenėse laikėm.

O vieną dieną pakėlėm akis

nuo žemės ir aukštyn pažiūrėjom,

o ten nesustabdomai skrido dienos ir metai,

ir mes jų nebeturėjom.

Ir skrido jie baisiai gražiai, tik per greitai,

mes jiems šaukėm ir bandėm sugauti

delnais ir maišais, pažadais ir apgaule,

bet ką mes galėjom apgauti?

Dangumi skrido praskrido gyvenimas,

nė trupinėlio neliko rankose.

Mes tiek nedaug apsirikome

ir sumokėjom per brangiai.

....